Metu, kai naujai statomuose miestuose dominavo paneliniai daugiabučiai, nors ir tipinė, 117 serija tapo išskirtinių daugiabučių etalonu. Prabangesniais daugiabučiais 117 buvo dėl savo konstrukcinės medžiagos – čia naudotos Lietuvoje pagamintos raudonos keraminės plytos. Estetiniai serijos sprendimai – neapdailintos konstrukcinės plytos ir virš langų angų matomos betoninės sijos priminė šiaurietiškam brutalizmui būdingus bruožus ir puikiai dera su pušynais. Plytų tekstūrą ir raštai taip pat kuria margesnį paviršių, todėl pastato išorė nebuvo tokia monolitiška kaip panelinių daugiabučių, o prie įdomesnio daugiabučio ritmo prisidėjo ir vidinė daugiabučio erdvių organizacija.

Laikantis kelių esminių 117 serijos principu buvo galima sukurti skirtingas daugiabučių variacijas. Standartiškai statyti 2, 5 ir 9 aukštų pastatai. Tačiau kitaip nei įprastuose sovietmečiu statytuose daugiabučiuose 117 serijoje yra pusaukščiai. Taip yra todėl, nes daugiabučio sekcija iš skirtingų butų, tarsi iš kaladėlių, buvo sulipdoma aplink centre esančią laiptinę. Dažniausiai aplink centrinę laiptinę buvo išdėstomi keturi butai, kurie galėjo varijuoti nuo vienbučių iki 5 kambarių butų. Jei įprastuose daugiabučiuose patekimas į butus organizuojamas kas antra laiptų marša, 117 serijoje įėjimai į du butus buvo iš kiekvienos laiptų aikštelės. Šis sprendimas pašalino sovietiniams daugiabučiams įprasta kaimynų suspaudimą, o šoninėmis sienomis besiribojantys butai prasislenka (Pjūvis). Dėl tokio sumanymo iš išorės 117 serijos pastatai neatrodo kaip dėžės: fasaduose matomas lūžis ir kylantis siluetas, kurį architektai išnaudodavo reljefui pabrėžti.

Šios serijos pastatai neturi vieno aklojo fasado – visose keturiose pastato pusėse yra langai ir balkonai. Tačiau kiekvienoje fasado pusėje yra palikta vieta prisijungimui, kuri leido pastatus sujungti į grupes bei jas plėsti įvairiomis kryptimis.

Kita 117 serijos daugiabučių ypatybė – skersinės laikančios sienos. Tarpatramiai tarp laikančių sienų čia buvo net iki 7.2 m, tai yra net du kartus didesni nei pirmųjų masinės statybos namų. Nors mūrinės laikančios sienos 117 serijoje buvo storesnės nei panelinių daugiabučių, jų storis varijuoja nuo vienos su puse plytos storio (38 cm) iki 2 plytų storio (51cm), tačiau jos buvo išdėstytos tik buto išorinėje, todėl vidaus planas tapo atviresnis gyventojo pokyčiams.